„The Odyssey“ filmas: pabaiga, aktoriai ir skirtumai nuo Homero „Odisėjos“

Christopherio Nolano „The Odyssey“ yra beveik trijų valandų mitologinis kino epas, paremtas vienu seniausių ir įtakingiausių Vakarų literatūros kūrinių – Homero „Odisėja“.

Filmas pasakoja apie Itakės karalių Odisėją, kuris po dešimtmetį trukusio Trojos karo bando sugrįžti pas žmoną Penelopę ir sūnų Telemachą. Kelionė, kuri turėtų trukti kelias savaites, virsta dar vienu dešimtmečiu kovų, praradimų, pagundų ir susidūrimų su mitinėmis būtybėmis.

Tačiau Nolan filmas nėra vien nuotykių istorija apie Kiklopą, sirenas, burtininkę Kirkę ir pavojingą jūrą. Jame Odisėjo kelionė interpretuojama kaip karo traumą išgyvenusio žmogaus bandymas sugrįžti į namus, kurių jis pats galbūt nebėra vertas.

Filmas klausia, ar pergalė kare gali būti laikoma tikra pergale, jeigu ji pasiekta apgaule, miestų sunaikinimu ir tūkstančių žmonių mirtimi. Trojos arklys čia tampa ne vien gudrumo simboliu, bet ir moraline našta, kurią Odisėjas nešasi visos kelionės metu.

„The Odyssey“ taip pat gerokai keičia Homero poemos finalą. Knygoje Odisėjas susigrąžina namus, žmoną ir valdžią. Nolan versijoje grįžimas tampa ne atlygiu, o paskutiniu atsakomybės išbandymu.

Dėmesio: pirmoji straipsnio dalis neatskleidžia svarbiausių siužeto posūkių. Nuo skyriaus „Visa filmo istorija su spoileriais“ pateikiamas išsamus finalo, veikėjų likimų ir skirtumų nuo Homero kūrinio paaiškinimas.

Redakcinė pastaba: tai faktinė filmo ir literatūrinio šaltinio analizė, paremta oficialia studijos informacija, išleisto filmo turiniu ir profesionaliomis kino bei literatūros apžvalgomis. Straipsnyje neapsimetama, kad autorius dalyvavo privačioje peržiūroje ar turi neviešos informacijos.

„The Odyssey“: svarbiausi faktai

Kas yra „The Odyssey“ filmas?

„The Odyssey“ yra Christopherio Nolano parašyta ir režisuota Homero poemos ekranizacija.

Filmas pristatomas kaip mitologinis veiksmo epas, tačiau jame derinami keli žanrai:

• istorinis karo filmas;
• jūrų nuotykių istorija;
• tamsioji fantastika;
• monstrų siaubo elementai;
• šeimos drama;
• psichologinė karo traumos analizė;
• politinė istorija apie valdžią ir visuomenės žlugimą.

Nolan nesistengia pažodžiui perkelti visų 24 Homero poemos dalių. Kai kurie epizodai sutrumpinti, sujungti, pakeisti arba visiškai pašalinti.

Režisierius išsaugo žinomiausias istorijos dalis:

• Trojos arklį;
• Kiklopo Polifemo urvą;
• susitikimą su Kirke;
• kelionę į mirusiųjų pasaulį;
• sirenas;
• Scilę ir Charibdę;
• Kalipsės salą;
• Odisėjo sugrįžimą persirengus elgeta;
• lanko išbandymą;
• kovą su Penelopės jaunikiais.

Tačiau šie epizodai naudojami ne vien kaip atskiros nuotykių stotelės. Jie tampa Odisėjo atsiminimų, kaltės ir vis labiau byrėjančios tapatybės dalimis.

Ką reiškia pavadinimas „Odisėja“?

Žodis „odyssey“ kilo iš graikiško kūrinio pavadinimo, susijusio su Odisėjo vardu.

Šiuolaikinėje kalboje „odisėja“ reiškia ilgą, sudėtingą ir daugybe netikėtų įvykių pasižyminčią kelionę.

Toks žodis gali būti vartojamas kalbant ne tik apie fizinį kelią, bet ir apie:

• ilgą žmogaus karjerą;
• emocinį išbandymą;
• mokslinę ekspediciją;
• sudėtingą teisinį procesą;
• kūrybinę ar dvasinę kelionę.

Homero istorijoje kelionė svarbi ne vien dėl atstumo. Odisėjas turi įveikti jūrą, monstrus ir dievų pyktį, tačiau didžiausias išbandymas yra išsaugoti norą grįžti namo.

Kas yra Homero „Odisėja“?

„Odisėja“ yra senovės graikų epinė poema, tradiciškai priskiriama poetui Homerui.

Manoma, kad kūrinys susiformavo maždaug VIII–VII a. prieš mūsų erą, remiantis dar senesne žodinės poezijos tradicija.

Poemą sudaro 24 giesmės, dažnai vadinamos knygomis.

Ji pasakoja apie:

• Odisėjo kelionę iš Trojos į Itakę;
• Penelopės pastangas apsaugoti namus nuo jaunikių;
• Telemacho brendimą ir tėvo paieškas;
• dievų įtaką žmonių sprendimams;
• svečio ir šeimininko pareigas;
• ištikimybę, kerštą, gudrumą ir tapatybę.

Kūrinys neprasideda nuo Trojos karo pabaigos. Jis prasideda istorijos viduryje, kai Odisėjas jau daugelį metų įstrigęs Kalipsės saloje, o Itakėje jo namus užėmę Penelopės jaunikiai.

Didelė dalis ankstesnės kelionės vėliau papasakojama prisiminimais.

Nolan išlaiko šią nenuoseklią laiko struktūrą, tačiau pakeičia, kam ir kokiomis aplinkybėmis Odisėjas pasakoja savo nuotykius.

Kuo „Iliada“ skiriasi nuo „Odisėjos“?

Šie du Homero vardu siejami kūriniai vyksta tame pačiame mitologiniame pasaulyje, tačiau pasakoja skirtingas istorijas.

Trojos arklio istorija daug išsamiau žinoma iš vėlesnių antikos tekstų, ypač Vergilijaus „Eneidos“.

Nolan filme Trojos arklys išplečiamas į vieną svarbiausių visos istorijos moralinių simbolių.

Ar prieš filmą būtina perskaityti Homero poemą?

Ne. Filmas sukurtas taip, kad pagrindinė istorija būtų suprantama ir kūrinio neskaičiusiam žiūrovui.

Tačiau susipažinus su poema lengviau pastebėti:

• kuriuos veikėjus Nolan pašalino;
• kurie įvykiai perkelti į kitą vietą;
• kaip pakeistas dievų vaidmuo;
• kodėl svarbus svečio ir šeimininko paprotys;
• kaip pakeistas Penelopės atpažinimo išbandymas;
• kodėl filmo pabaiga yra tokia netikėta.

Žiūrovui, norinčiam tik nuotykių istorijos, pakanka bendro supratimo, kad Odisėjas dešimt metų kariavo Trojoje ir dar dešimt metų bandė sugrįžti namo.

„The Odyssey“ aktoriai ir personažai

Matt Damon kaip Odisėjas

Matt Damon vaidinamas Odisėjas nėra idealizuotas nenugalimas graikų herojus.

Jis yra:

• protingas ir taktiškas;
• fiziškai stiprus;
• gebantis apgauti priešus;
• užsispyręs;
• linkęs pervertinti savo sprendimų teisumą;
• vis labiau slegiamas kaltės.

Filmas Odisėjo gudrumą pateikia kaip dvilypę savybę.

Trojos arklys padeda laimėti karą, tačiau ta pati apgaulė atveria miesto vartus žudynėms. Odisėjo gebėjimas rasti sprendimą išgelbsti graikus, bet kartu paverčia jį žmogumi, atsakingu už milžiniško sunaikinimo pradžią.

Damon personažo fizinė būsena kelionės metu keičiasi. Karo vadas palaipsniui tampa išsekusiu, randuotu ir vis mažiau savimi pasitikinčiu žmogumi.

Didžiausias jo priešas nėra vien Poseidonas ar jūros pabaisos. Tai prisiminimas apie tai, ką pats padarė Trojoje.

Tom Holland kaip Telemachas

Telemachas yra Odisėjo ir Penelopės sūnus.

Kai Odisėjas išvyksta į karą, Telemachas dar yra kūdikis. Tėvui grįžus jis jau suaugęs jaunas vyras.

Telemachas visą gyvenimą gyveno garsaus, tačiau fiziškai neegzistuojančio tėvo šešėlyje.

Jis turi:

• apsaugoti motiną;
• atremti jauniklių spaudimą;
• išsaugoti Odisėjo namus;
• nuspręsti, ar tėvas dar gyvas;
• tapti lyderiu neturėdamas gyvo pavyzdžio;
• priimti žmogų, kuris grįžta visiškai kitoks.

Nolan gerokai sutrumpina Homero poemos pradžią, kurioje Telemachas keliauja ieškoti žinių apie tėvą.

Filme jo istorija labiau sutelkta į padėtį Itakėje ir galutinį valdžios perėmimą.

Anne Hathaway kaip Penelopė

Penelopė du dešimtmečius nežino, ar jos vyras dar gyvas.

Jos namuose apsigyvena vyrai, reikalaujantys pasirinkti naują sutuoktinį. Jie vartoja karališkosios šeimos maistą, eikvoja turtą ir palaipsniui grasina Telemacho gyvybei.

Penelopės pasipriešinimas nėra paremtas fizine jėga.

Ji naudoja:

• atidėliojimą;
• diplomatiją;
• strateginį neapibrėžtumą;
• jaunikių tarpusavio konkurenciją;
• Odisėjo lanko išbandymą;
• gebėjimą įvertinti nepažįstamo elgetos žodžius.

Filmas išlaiko jos ištikimybę, tačiau sumažina dalį Homero kūrinyje matomo gudrumo ir savarankiškos strategijos.

Būtent Penelopės vaidmuo tapo vienu pagrindinių literatūros tyrėjų diskusijų objektų po filmo premjeros.

Zendaya kaip Atėnė

Homero poemoje Atėnė yra aktyvi deivė, nuolat padedanti Odisėjui ir Telemachui.

Ji:

• kalbasi su kitais dievais;
• keičia žmonių išvaizdą;
• pasirodo mirtingųjų pavidalu;
• padeda Telemachui pradėti kelionę;
• saugo Odisėją;
• galiausiai sustabdo naują konfliktą Itakėje.

Nolan filme Atėnės vaidmuo yra dviprasmiškesnis.

Ne visada aišku, ar ji:

• yra tiesiogiai pasirodanti dievybė;
• apsireiškia per kitus žmones;
• yra Odisėjo sąžinės balsas;
• atspindi jo prisiminimus ir kaltę;
• egzistuoja vienu metu keliais pavidalais.

Nolan sąmoningai nepateikia vieno galutinio paaiškinimo.

Tai leidžia dievus suvokti panašiai, kaip juos galėjo matyti senovės žmogus – ne vien kaip fiziškai pasirodančius personažus, bet kaip jūros, audros, likimo, minčių ir sutiktų žmonių veikimą.

Siužetas be svarbiausių spoilerių

Trojos karas baigėsi graikų pergale. Odisėjas, Itakės karalius ir Trojos arklio plano kūrėjas, išplaukia namo su savo karių laivynu.

Tačiau kelionė greitai tampa katastrofa.

Odisėjas ir jo vyrai susiduria su:

• žmones ryjančiu Kiklopu;
• milžinais;
• burtininke Kirke;
• mirusiųjų pasauliu;
• pražūtingai dainuojančiomis sirenomis;
• jūros pabaisomis;
• neįveikiamomis audromis;
• Kalipse, neleidžiančia Odisėjui prisiminti ankstesnio gyvenimo.

Tuo metu Itakėje Penelopė ir Telemachas gyvena vis didėjančiame pavojuje.

Penelopę spaudžia jaunikiai, ypač Robert Pattinson vaidinamas Antinojas. Jie įsitikinę, kad Odisėjas miręs ir vienas iš jų turi tapti naujuoju karaliumi.

Telemachas nori apginti motiną, tačiau neturi kariuomenės, autoriteto ir tėvo patirties.

Filmas palaipsniui artina šias dvi istorijas: Odisėjo bandymą prisiminti, kas jis yra, ir Telemacho bandymą tapti žmogumi, galinčiu užimti tėvo vietą.

Kodėl filmo pasakojimas nėra chronologinis?

Nolan nenaudoja paprastos kelionės struktūros, kurioje viena sala pakeičia kitą.

Įvykiai rodomi per:

• Odisėjo prisiminimus;
• pasakojimus apie Troją;
• Kalipsės saloje grįžtančius atminties fragmentus;
• Itakėje laukiančios šeimos scenas;
• skirtingai interpretuojamus tuos pačius įvykius.

Trojos užėmimas iš pradžių gali atrodyti kaip įspūdinga karinė pergalė. Vėliau tas pats įvykis parodomas per civilių ir paties Odisėjo kaltės perspektyvą.

Taip režisierius pakeičia žiūrovo vertinimą.

Tai, kas pradžioje atrodo kaip didvyriška gudrybė, palaipsniui tampa visos kelionės prakeiksmu.

Visa filmo istorija su spoileriais

Įspėjimas: nuo šios vietos atskleidžiama visa filmo istorija, svarbiausios mirtys, Odisėjo sugrįžimas ir pabaiga.

Trojos arklys

Graikai dešimt metų nesugeba užimti Trojos.

Odisėjas sukuria milžiniško medinio arklio planą. Dalis karių pasislepia jo viduje, o likusi kariuomenė apsimeta išplaukusi.

Sinonas įtikina trojėnus, kad arklys yra graikų palikta religinė auka.

Trojos gyventojai įtempia konstrukciją į miestą.

Naktį Odisėjas ir kariai išlenda, atidaro vartus ir įleidžia sugrįžusią graikų kariuomenę.

Filmas šį įvykį iš pradžių rodo kaip techniškai sudėtingą karinės strategijos triumfą.

Vėliau atsiminimai atskleidžia kitą pusę:

• žudomi civiliai;
• dega namai;
• naikinamos šeimos;
• karių disciplina virsta žiaurumu;
• pergalė tampa visos civilizacijos sunaikinimu.

Odisėjas supranta, kad jo gudrumas ne tik užbaigė karą. Jis sukūrė galimybę masiniam smurtui.

Kelionė prasideda

Po Trojos žlugimo Odisėjas išplaukia į Itakę.

Tačiau dievai, jūra ir jo paties sprendimai neleidžia sugrįžti tiesiai.

Kelionės metu jo laivynas palaipsniui sunaikinamas, o įgula mažėja.

Kiklopas Polifemas

Odisėjas ir dalis jo vyrų patenka į milžino Polifemo urvą.

Kiklopas užverčia išėjimą didžiuliu akmeniu ir pradeda ryti įstrigusius žmones.

Filmo Polifemas beveik nekalba. Dėl to scena labiau primena išgyvenimo siaubo filmą nei žodinę Odisėjo ir Kiklopo dvikovą iš poemos.

Odisėjas apsvaigina milžiną ir su vyrais įkaitinta kartimi išduria jam akį.

Jie pabėga pasislėpę po gyvuliais arba naudodamiesi jų judėjimu.

Poemoje Odisėjas vėliau išdidžiai atskleidžia savo vardą ir taip užsitraukia Poseidono kerštą, nes Polifemas yra jūros dievo sūnus.

Filme šis susidūrimas taip pat tampa Odisėjo puikybės ir nesugebėjimo laiku pasitraukti pavyzdžiu.

Milžinai ir laivyno sunaikinimas

Vėliau įgula susiduria su milžiniškais žmonėmis, siejamais su laestrygonais.

Šis epizodas sunaikina didelę likusio laivyno dalį.

Odisėjo kelionė tampa vis labiau beviltiška: kiekvienas bandymas rasti maisto, prieglobstį ar kelią namo gali baigtis naujomis mirtimis.

Kirkės sala

Kirkė yra viena keisčiausių ir tamsiausių filmo figūrų.

Ji paveikia Odisėjo vyrus ir pakeičia jų kūnus bei sąmonę.

Nolan nekuria lengvo pasakos epizodo, kuriame žmonės tiesiog stebuklingai paverčiami kiaulėmis. Transformacija pateikiama kaip kūniškai ir psichologiškai trikdantis procesas.

Odisėjas turi susitarti su Kirke ir išgelbėti įgulą.

Samantha Morton vaidmuo sulaukė daug kritikų dėmesio dėl grėsmės, humoro ir visiškai neprognozuojamos energijos derinio.

Kelionė į mirusiųjų pasaulį

Odisėjas nusileidžia į Hado pasaulį, kad pasikalbėtų su pranašu Tiresiju.

Ten jis susitinka mirusius žmones ir priverstas susidurti su karo bei kelionės aukomis.

Tiresijas perspėja, kad tikrasis grįžimas nebus baigtas vien pasiekus Itakę.

Odisėjas turės:

• atsakyti už savo veiksmus;
• susidurti su namuose susikaupusia prievarta;
• išspręsti valdžios klausimą;
• pagerbti žuvusius žmones;
• iškeliauti dar kartą į vakarus.

Ši pranašystė paaiškina finalinę Odisėjo ir Penelopės kelionę.

Sirenos

Sirenos savo dainomis žada žinias, paguodą ir atsakymus.

Jų balsus išgirdę jūreiviai praranda gebėjimą priimti racionalius sprendimus ir plaukia į pražūtį.

Odisėjas nori išgirsti dainą, todėl liepia vyrams jį pririšti, o patiems užsikimšti ausis.

Šis epizodas parodo jo smalsumą ir egoizmą.

Jis nori patirti tai, nuo ko kitus privalo apsaugoti, tačiau riziką dėl jo pasirinkimo turi valdyti visa įgula.

Scilė ir Charibdė

Laivas turi plaukti tarp dviejų beveik neįveikiamų grėsmių.

Scilė yra jūros pabaisa, galinti pagriebti žmones iš laivo. Charibdė – milžiniška vandens jėga, galinti praryti visą laivą.

Odisėjas pasirenka kelią, kuriame žus dalis žmonių, tačiau išliks laivas.

Tai viena žiauriausių jo vadovavimo dilemų: sprendimas nėra „geras“, galima tik pasirinkti mažesnį sunaikinimą.

Paskutinės įgulos žūtis

Kelionės pabaigoje Odisėjo vyrai pažeidžia perspėjimą ir paliečia dievams priklausančius gyvulius.

Už tai laivas sunaikinamas, o Odisėjas lieka vienintelis išgyvenęs.

Jo sugrįžimas tampa nebe karaliaus ir kariuomenės grįžimu, o vieno žmogaus išsigelbėjimu po visos įgulos mirties.

Kalipsės sala ir prarasta atmintis

Odisėjas patenka į Kalipsės salą.

Filme Kalipsė duoda jam lotoso žiedų, slopinančių prisiminimus ir laiko pojūtį.

Odisėjas palaipsniui pamiršta:

• kiek laiko praleido saloje;
• kas nutiko jo įgulai;
• Trojos karo siaubą;
• Penelopę;
• Telemachą;
• priežastį, dėl kurios turėtų grįžti.

Kalipsės sala tampa ne vien fiziniu kalėjimu. Tai galimybė atsisakyti atsakomybės ir gyventi neprisimenant savo nusikaltimų bei praradimų.

Per fragmentiškai sugrįžtančius atsiminimus Odisėjas suvokia, kad saloje praleido septynerius metus.

Jis pasirenka palikti užmarštį ir grįžti į gyvenimą, kuriame jo laukia skausmingos pasekmės.

Sugrįžimas į Itakę

Odisėjas pagaliau pasiekia Itakę, tačiau negrįžta kaip viešai pasirodantis karalius.

Jis apsimeta arba yra paverčiamas elgeta, kad galėtų įvertinti padėtį.

Odisėjas sužino, kad:

• jo rūmus užėmė jaunikiai;
• Penelopė spaudžiama ištekėti;
• Telemachui gresia mirtis;
• dalis tarnų išliko ištikimi;
• dalis perėjo į naujos galios pusę;
• vien paprasto sugrįžimo nepakaks.

Eumajas suteikia jam prieglobstį ir padeda susisiekti su Telemachu.

Tėvo ir sūnaus susitikimas

Telemachas iš pradžių neatpažįsta Odisėjo.

Jis užaugo žinodamas legendą apie tėvą, tačiau niekada nepažino suaugusio žmogaus, kuris dabar stovi prieš jį.

Jų susitikimas nėra paprastas emocionalus apsikabinimas.

Telemachas turi nuspręsti, ar pasitikėti:

• nepažįstamu ir fiziškai pasikeitusiu vyru;
• žmogumi, kurio sprendimai pražudė daug karių;
• karaliumi, kuris du dešimtmečius nebuvo namuose;
• tėvu, kurio vietą jis pats jau pradėjo užimti.

Galiausiai jie kartu planuoja jauniklių pašalinimą.

Odisėjas pasirodo Penelopei kaip elgeta

Penelopė kalbasi su Odisėju jo neatpažindama arba neatskleisdama, kiek iš tiesų įtaria.

Jis pasakoja jai apie Trojos žlugimą ir žmogų, kuris galėjo būti per daug sugniuždytas, kad kada nors grįžtų namo.

Šio pokalbio metu Odisėjas faktiškai prisipažįsta dėl savo gėdos, tačiau dar nepasako savo vardo.

Penelopė nusprendžia surengti galutinį išbandymą.

Lanko išbandymas

Penelopė paskelbia, kad ištekės už vyro, kuris sugebės:

• įtempti Odisėjo lanką;
• iššauti strėlę per išrikiuotų kirvių angas;
• pakartoti veiksmą, kurį galėjo atlikti tik jos vyras.

Jaunikiai vienas po kito nesugeba valdyti lanko.

Elgeta paprašo galimybės pabandyti.

Jis lengvai įtempia ginklą ir pataiko į taikinį.

Tą akimirką Antinojas ir kiti supranta, kad Odisėjas sugrįžo.

Jaunikių žudynės

Durys uždaromos, o jaunikiai lieka be ginklų.

Odisėjas ir Telemachas pradeda kruviną kovą.

Odisėjo veiksmai pateikiami kaip kerštas už:

• namų užėmimą;
• Penelopės spaudimą;
• Telemacho nužudymo planus;
• karališkojo turto eikvojimą;
• svetingumo taisyklių išniekinimą.

Tačiau filmas neleidžia žudynių laikyti vien triumfu.

Odisėjas vėl uždaro žmones erdvėje, atima galimybę pabėgti ir sunaikina priešus apgaulės būdu – panašiai kaip Trojoje.

Jo karas grįžta kartu su juo į namus.

Kaip Penelopė atpažįsta Odisėją?

Homero poemoje Penelopė išbando Odisėją kalbėdama apie jų santuokinės lovos perkėlimą.

Odisėjas supyksta, nes žino, kad lova pastatyta aplink gyvo alyvmedžio kamieną ir negali būti perkelta nesugriovus visos konstrukcijos.

Šią paslaptį žino tik jie abu, todėl Penelopė galutinai įsitikina jo tapatybe.

Nolan filme šis lovos išbandymas pašalintas.

Penelopė Odisėją atpažįsta pagal asmeninį karo ženklą arba segę, kurią buvo jam davusi prieš išvykimą.

Šis pakeitimas daro atpažinimą tiesiogiai susijusį su Trojos karu.

Tačiau dalis literatūros tyrėjų kritikavo sprendimą, nes alyvmedžio lova poemoje simbolizuoja:

• santuokos stabilumą;
• bendrus prisiminimus;
• namų šaknis;
• Penelopės gudrumą;
• tapatybę, kurios negali įrodyti vien viešas herojaus žygdarbis.

„The Odyssey“ pabaigos paaiškinimas

Odisėjas laimi kovą ir susigrąžina rūmus, tačiau nepasirenka likti Itakės karaliumi.

Jis supranta, kad negali tiesiog atsisėsti į sostą ir apsimesti, jog dvidešimt metų trukęs smurtas neturi pasekmių.

Odisėjas:

• atsisako valdžios;
• perduoda karūną Telemachui;
• priima tremtį;
• nusprendžia išplaukti į vakarus;
• ketina pagerbti žuvusius karius;
• pripažįsta savo atsakomybę už Trojos sunaikinimą.

Penelopė nusprendžia plaukti kartu.

Filmo pabaigoje Telemachas lieka Itakėje kaip naujasis karalius, o Odisėjas ir Penelopė išplaukia į paskutinę kelionę.

Kodėl Odisėjas palieka Itakę?

Yra kelios tarpusavyje susijusios priežastys.

Jis pažeidė svetingumo taisykles

Jaunikiai piktnaudžiavo Odisėjo namais ir patys pažeidė svetingumo paprotį.

Tačiau jie vis tiek buvo žmonės jo namuose. Uždaręs duris ir juos išžudęs Odisėjas taip pat peržengia ribą.

Jis pakartojo Trojos modelį

Trojoje Odisėjas pateko į miestą apgaule ir atvėrė kelią žudynėms.

Itakėje jis vėl slepia tapatybę, sukuria spąstus ir uždaro priešus patalpoje.

Grįžęs namo jis nesąmoningai parsiveža karo metodus.

Jis turi įvykdyti Tiresijo pranašystę

Pranašas nurodo, kad Odisėjo kelionė nesibaigs Itakėje.

Jis turi vykti toliau ir pagerbti žuvusiuosius.

Telemachas jau pasiruošęs valdyti

Odisėjas grįžta į šalį, kuri dvidešimt metų mokėsi gyventi be jo.

Telemachas nėra vaikas, kuriam reikia laukti, kol tėvas vėl taps karaliumi.

Valdžios perdavimas leidžia naujai kartai nebekartoti senosios karo tvarkos.

Kodėl Penelopė išplaukia kartu?

Penelopė laukė Odisėjo dvidešimt metų, tačiau sugrįžęs žmogus nebėra toks pats, kuris išvyko į karą.

Ji galėtų likti Itakėje kaip naujojo karaliaus motina. Vis dėlto pasirenka Odisėją.

Šį sprendimą galima aiškinti keliais būdais:

• kaip santuokinės ištikimybės tęsinį;
• kaip norą pagaliau kurti gyvenimą be sosto ir karo;
• kaip bendrą atsakomybės prisiėmimą;
• kaip atsisakymą dar kartą likti laukti;
• kaip galimybę jų santykiams egzistuoti už Itakės valdžios ribų.

Filmo finalas nėra tradicinis karaliaus sugrįžimas. Odisėjas ir Penelopė pagaliau susijungia tik tada, kai abu palieka karalystę.

Ar Odisėjas miršta?

Ne. Matt Damon vaidinamas Odisėjas filmo pabaigoje gyvas.

Jis kartu su Penelope išplaukia iš Itakės.

Filmas neparodo jų galutinės mirties ir nepatvirtina, kiek laiko truks paskutinė kelionė.

Finalas palieka jų ateitį atvirą, tačiau jo tonas labiau viltingas nei tragiškas.

Kodėl Telemachas tampa karaliumi?

Telemachas per filmą iš laukiančio sūnaus tampa veikiančiu žmogumi.

Jis:

• gina Penelopę;
• priešinasi Antinojui;
• priima sugrįžusį tėvą;
• dalyvauja rūmų kovoje;
• pamato Odisėjo didvyriškumą ir jo moralines klaidas;
• supranta, kad valdžia negali likti vien praeities legendai.

Karūnavimas reiškia, kad Itakė pasirenka ateitį, o ne bando atkurti prieš dvidešimt metų egzistavusią valstybę.

Kas yra „žmonės iš jūros“?

Filme kelis kartus minima iš jūros ateinanti grėsmė, galinti sunaikinti miestus ir civilizacijas.

Finale paaiškėja, kad ši grėsmė nėra visiškai svetima tauta ar mitinė būtybė.

Odisėjas ir jo graikai patys tapo žmonėmis iš jūros.

Jie:

• atplaukė prie Trojos;
• sunaikino miestą;
• išžudė gyventojus;
• parsivežė smurto kultūrą;
• pakeliui naikino ir buvo naikinami;
• grįžo į namus kaip karo pakeisti žmonės.

Ši idėja siejama su istoriniu vadinamųjų jūros tautų ir vėlyvojo bronzos amžiaus civilizacijų žlugimo kontekstu.

Tačiau svarbu atskirti filmą nuo istorijos mokslo. Nėra patikimai įrodyta, kad Homero graikai buvo viena konkreti istorinė „jūros tautų“ grupė.

Nolan šią hipotezę naudoja kaip teminę interpretaciją, o ne kaip dokumentiškai patvirtintą faktą.

Ar filme yra scena po titrų?

Ne. „The Odyssey“ neturi nei vidurio, nei pabaigos titrų scenos.

Žiūrovui nereikia likti laukti užuominos apie tęsinį.

Per titrus skamba Ludwig Göransson muzika ir specialiai filmui sukurtas kūrinys, tačiau papildomos siužetinės scenos nėra.

Didžiausi filmo ir Homero „Odisėjos“ skirtumai

Kodėl Nolan pašalino feakus ir Nausikają?

Homero kūrinyje feakų epizodas atlieka kelias funkcijas.

Jis:

• suteikia Odisėjui saugų prieglobstį;
• leidžia jam išsamiai papasakoti savo nuotykius;
• parodo tinkamo svetingumo pavyzdį;
• sugrąžina jį į Itakę;
• priešina gerus šeimininkus su blogais Penelopės jaunikiais.

Tačiau įtraukus visą feakų istoriją filmas būtų tapęs dar ilgesnis ir turėtų pristatyti visiškai naują veikėjų grupę vėlyvoje siužeto dalyje.

Nolan prisiminimus perkelia į Kalipsės salą. Taip Odisėjo pasakojimai tampa jo atminties grįžimo procesu.

Šis sprendimas padeda filmo psichologinei temai, tačiau susilpnina vieną svarbiausių poemos svetingumo pavyzdžių.

Kodėl dievai filme beveik nepasirodo?

Homero pasaulyje dievai nėra tik simboliai. Jie tiesiogiai dalyvauja įvykiuose.

Nolan pasirenka kitokį metodą.

Poseidono pyktis gali būti matomas per jūrą ir audras. Atėnės pagalba – per žmogų, mintį arba intuiciją. Dievų sprendimai – per gamtos įvykius ir Odisėjo psichologiją.

Toks pasirinkimas:

• padaro istoriją artimesnę istorinei dramai;
• leidžia abejoti, ar dievai fiziškai egzistuoja;
• perkelia daugiau atsakomybės žmonėms;
• neleidžia Odisėjui visko paaiškinti dievų valia;
• paverčia mitą moraline ir psichologine istorija.

Tačiau kritikai pažymėjo, kad sumažinus dievų vaidmenį prarandama dalis senovinio kūrinio svetimumo ir religinio pasaulio suvokimo.

Pagrindinės filmo temos

Sugrįžimas namo – nostos

Senovės graikų sąvoka nostos reiškia grįžimą namo, ypač po karo ar ilgos kelionės.

Filmas klausia, ar fizinis sugrįžimas automatiškai reiškia tikrą sugrįžimą.

Odisėjas gali pasiekti Itakės krantą, tačiau:

• jo šeima pasikeitė;
• jis pats pasikeitė;
• sūnus užaugo be jo;
• karalystė išmoko gyventi be karaliaus;
• karo metodai vis dar valdo jo sprendimus.

Karo šlovė ir kaltė

Odisėjas ilgą laiką vertinamas kaip Trojos karo didvyris.

Tačiau filmas palaipsniui atskleidžia, kad jo didžiausia pergalė kartu yra didžiausia moralinė nesėkmė.

Trojos arklys įrodo jo genialumą, bet taip pat padeda sunaikinti visą miestą.

Svetingumo taisyklės – xenia

Xenia buvo svarbus senovės graikų svetingumo paprotys.

Šeimininkas turėjo:

• priimti nepažįstamąjį;
• suteikti maisto ir saugumą;
• neklausinėti agresyviai prieš pasirūpinant svečiu;
• gerbti dievų saugomą svetingumo ryšį.

Svečias savo ruožtu negalėjo piktnaudžiauti šeimininko namais.

Penelopės jaunikiai pažeidžia šią taisyklę, nes metų metus eikvoja svetimą turtą ir grasina šeimai.

Tačiau Odisėjo atsakas taip pat kelia klausimą, ar svečių išžudymas uždarame kambaryje gali būti laikomas tvarkos atkūrimu.

Tėvas ir sūnus

Telemachas turi nuspręsti, ar nori tapti panašus į Odisėją.

Jo tėvas yra:

• legenda;
• karo didvyris;
• gudrus lyderis;
• žmogus, atsakingas už daugelį mirčių;
• šeimos palikęs karalius;
• traumuotas sugrįžėlis.

Telemachas perima sostą, bet neprivalo perimti visų tėvo metodų.

Atmintis ir tapatybė

Kalipsės lotosas suteikia Odisėjui galimybę nebejausti kaltės, nes jis pradeda pamiršti tai, ką padarė.

Tačiau žmogus, atsisakantis atminties, kartu praranda:

• šeimą;
• vardą;
• atsakomybę;
• tikslą;
• galimybę ištaisyti savo klaidas.

Tik prisiminęs blogiausius įvykius Odisėjas gali sąmoningai pasirinkti grįžti.

Istorijas rašo nugalėtojai

Odisėjo vardas išlieka todėl, kad jo kelionė virsta daina ir legenda.

Filmas nuolat klausia, kas lieka už herojiško pasakojimo ribų:

• Trojos civiliai;
• žuvę Odisėjo kariai;
• namuose laukusi Penelopė;
• be tėvo užaugęs Telemachas;
• žmonės, kuriuos nugalėtojai pavadina monstrais;
• miestai, kurių rašytinė istorija neišliko.

Ar filmas ištikimas Homero kūriniui?

Filmas ištikimas pagrindinei istorijos krypčiai, tačiau ne visoms detalėms ir temoms.

Išsaugota:

• Odisėjo kelionė po Trojos karo;
• svarbiausios mitinės kliūtys;
• Penelopės laukimas;
• Telemacho brendimas;
• grįžimas persirengus elgeta;
• lanko išbandymas;
• jaunikių nužudymas;
• nenuosekli prisiminimų struktūra.

Esminiai pakeitimai:

• sumažintas dievų dalyvavimas;
• pašalinta didelė Telemacho kelionės dalis;
• pašalinti feakai ir Nausikaja;
• Kalipsė susieta su atmintį slopinančiu lotosu;
• supaprastinti dalies moterų vaidmenys;
• pakeistas Penelopės atpažinimo išbandymas;
• visiškai perrašyta paskutinė istorijos dalis.

Tiksliausia filmą vadinti savarankiška interpretacija, o ne pažodine ekranizacija.

Kodėl filmo moterų vaizdavimas sukėlė diskusijų?

Homero „Odisėjoje“ moterys dažnai turi ribotą socialinę galią, tačiau didelę pasakojimo įtaką.

Penelopė, Kirkė, Kalipsė, Nausikaja ir Atėnė skirtingais būdais formuoja Odisėjo kelionę.

Kritikai po filmo premjeros diskutavo, kad Nolan:

• sutrumpino Penelopės strateginį vaidmenį;
• pašalino Nausikają;
• sumažino Kalipsės ir Odisėjo santykių sudėtingumą;
• pavertė Kirkę labiau grėsme nei alternatyva Odisėjo gyvenimui;
• atsisakė dalies poemoje esančio geismo ir kasdienio gyvenimo;
• Atėnę pateikė labiau kaip simbolį nei aktyvią dievišką veikėją.

Kita vertus, Anne Hathaway, Samantha Morton ir Zendaya vaidmenys suteikia filmui kelias stiprias perspektyvas, o Penelopės sprendimas išplaukti finale nėra tiesiogiai paimtas iš Homero.

Diskusija nėra vien klausimas, ar filmas „teisingas“. Ji parodo, kaip skirtingai šiuolaikinė auditorija interpretuoja beveik trijų tūkstančių metų senumo pasakojimą.

Ar „The Odyssey“ yra istoriškai tikslus filmas?

Ne visiškai, nes Odisėjo istorija pirmiausia yra mitas ir epinė poezija, o ne dokumentinis įvykių aprašymas.

Trojos miestas tikriausiai turėjo istorinių atitikmenų, o vėlyvojo bronzos amžiaus pasaulyje iš tiesų vyko karai, migracija ir civilizacijų žlugimas.

Tačiau nėra patikimai įrodyta:

• kad egzistavo vienas istorinis Odisėjas;
• kad Trojos karas vyko tiksliai taip, kaip pasakoja epai;
• kad egzistavo Trojos arklys;
• kad visi filmo veikėjai gyveno tuo pačiu metu;
• kad graikai buvo konkrečios jūros tautų grupės dalis;
• kad mitologinius įvykius galima tiesiogiai susieti su vienu istoriniu laikotarpiu.

Filmas naudoja bronzos amžiaus estetiką, realias vietas ir istorines idėjas, tačiau sąmoningai išlaiko Kiklopą, burtus, dievus bei jūros pabaisas.

Todėl jį reikėtų vertinti kaip mitologinį epą su istorinių interpretacijų elementais.

Kaip filmas buvo nufilmuotas?

„The Odyssey“ tapo pirmuoju pilnametražiu kino filmu, kurio visas vaizdas užfiksuotas IMAX juostinėmis kameromis.

Ankstesniuose Nolan filmuose IMAX kameros buvo naudojamos tik daliai scenų, nes jos:

• yra labai didelės;
• kelia daug triukšmo;
• sunaudoja milžinišką juostos kiekį;
• apsunkina dialogų įrašymą;
• reikalauja specialios techninės komandos;
• turi ribotą nepertraukiamo filmavimo laiką.

Filmui sukurta naujos kartos IMAX „Keighley“ kamera ir specialus garsą slopinantis korpusas, leidžiantis filmuoti dialogus sinchroniškai.

Nolan ir operatorius Hoyte van Hoytema panaudojo apie 2,1 mln. pėdų kino juostos.

Ji būtų ilgesnė už šimtus kilometrų besitęsiančią kelionę.

Kuo skiriasi IMAX 70 mm ir paprastas kino seansas?

IMAX nėra būtinas norint suprasti filmą, tačiau jūros, Trojos arklio, Kiklopo ir didelių mūšių scenos sukurtos didžiausiam įmanomam ekranui.

Kur buvo filmuojama „The Odyssey“?

Filmavimo darbai vyko keliose pasaulio vietose.

Tarp pagrindinių šalių ir regionų minimi:

• Graikija;
• Italija, įskaitant Siciliją;
• Marokas;
• Islandija;
• Jungtinės Amerikos Valstijos.

Skirtingos vietos naudotos kuriant:

• Itakę;
• Troją;
• Kalipsės salą;
• Kirkės teritoriją;
• uolėtas jūros pakrantes;
• požeminio pasaulio aplinką;
• nežmogiškai didelį mitologinį kraštovaizdį.

Didelė dalis filmo sukurta realiose vietose, naudojant pastatytas dekoracijas, laivus, kostiumus ir praktinius efektus.

Kompiuteriniai efektai taip pat naudojami, tačiau jie dažnai papildo realiai nufilmuotą aplinką, o ne visiškai ją pakeičia.

Ar Trojos arklys buvo pastatytas realiai?

Gamyboje naudota didelė fizinė Trojos arklio konstrukcija ir minios aktorių bei statistų.

Toks metodas leidžia:

• aktoriams reaguoti į realų objektą;
• kamerai užfiksuoti tikrą mastelį;
• saulės šviesai natūraliai veikti konstrukciją;
• išvengti visiškai skaitmeninės išvaizdos;
• IMAX kadre išlaikyti daug smulkių detalių.

Vis dėlto galutinis vaizdas apima ir skaitmeninį papildymą, saugumo korekcijas bei vizualinius efektus.

Ar filme daug kompiuterinių efektų?

Taip, nes be jų neįmanoma įtikinamai parodyti visų mitologinių elementų.

Skaitmeninių efektų reikėjo:

• Polifemo dydžiui;
• Scilei ir Charibdei;
• laivyno scenoms;
• audroms;
• mirusiųjų pasauliui;
• didelėms minios ir miesto panoramoms;
• pavojingiems jūrų epizodams.

Tačiau Nolan metodas paprastai remiasi realios medžiagos ir skaitmeninio papildymo deriniu.

Samantha Morton taip pat yra pasakojusi, kad dalis Kirkės scenos transformacijų buvo kuriama filmavimo aikštelėje, o ne vien kompiuteriu.

Kiek laiko trunka filmas?

„The Odyssey“ trunka 172 minutes, arba 2 valandas ir 52 minutes.

Pridėjus kino teatro reklamas ir anonsus, bendras seanso laikas gali viršyti tris valandas.

Filmas neturi oficialios pertraukos.

Prieš seansą verta:

• atvykti anksčiau;
• pasirinkti patogią vietą;
• įvertinti beveik trijų valandų trukmę;
• neplanuoti išėjimo laukiant scenos po titrų, nes jos nėra.

Ar filmas tinkamas vaikams?

JAV filmui suteiktas R reitingas dėl smurto ir dalies kalbos.

Tai nėra lengva šeimai skirta mitologinė pasaka.

Jautresniems žiūrovams gali būti sunkios:

• Trojos miesto žudynės;
• žmones ryjantis Kiklopas;
• kūno transformacijos Kirkės saloje;
• įgulos narių mirtys;
• požeminio pasaulio vaizdai;
• jūrų pabaisų atakos;
• kruvina jauniklių žudynių scena;
• karo traumos ir kaltės temos.

Konkreti Lietuvos amžiaus klasifikacija gali skirtis nuo JAV reitingo, todėl tėvams reikėtų tikrinti vietos kino teatro informaciją.

Kritikų reakcijos

Filmas sulaukė daug palankių profesionalių apžvalgų, tačiau vertinimai nebuvo visiškai vienodi.

Dažniausiai girta:

• IMAX vaizdo mastas;
• Matt Damon vaidmuo;
• Samantha Morton pasirodymas;
• Kiklopo ir Kirkės scenos;
• praktinių efektų naudojimas;
• Ludwig Göransson muzika;
• Trojos arklio sekos;
• ambicingas Homero kūrinio perkėlimas į kiną;
• finalo moralinė interpretacija.

Dažniausiai kritikuota:

• emocinis atstumas;
• didelis įvykių kiekis per ribotą laiką;
• sutrumpinti moterų vaidmenys;
• per mažai dievų;
• kai kurių mitinių epizodų skubotumas;
• Telemacho istorijos sumažinimas;
• Penelopės lovos išbandymo pašalinimas;
• nuolatiniai laiko struktūros šuoliai.

„Variety“ apžvalgoje filmas apibūdintas kaip milžiniškas, dažnai stulbinantis, bet šiek tiek emociškai šaltas epas.

Kiti kritikai jį vertino kaip vieną įspūdingiausių Nolano filmų ir retą šiuolaikinį didelio biudžeto projektą, nesusijusį su superherojų ar jau egzistuojančia kino franšize.

Kodėl literatūros tyrėjų nuomonės išsiskyrė?

Homero „Odisėja“ tyrinėjama beveik tris tūkstančius metų, todėl nėra vieno visuotinai priimto jos paaiškinimo.

Vieni mokslininkai palankiai vertino:

• karo kaltės temą;
• Trojos arklio moralinį perinterpretavimą;
• bronzos amžiaus žlugimo kontekstą;
• Odisėjo kaip problematiško herojaus vaizdavimą;
• filmo gebėjimą sugrąžinti visuomenės dėmesį į Homerą.

Kiti kritikavo:

• fizinio gyvenimo, maisto ir geismo sumažinimą;
• moterų veikėjų supaprastinimą;
• dievų pašalinimą;
• Achilo ir kitų mirusiųjų epizodų trumpinimą;
• senovės graikų vertybių pakeitimą šiuolaikine karo kaltės samprata.

Tokios diskusijos nereiškia, kad filmas „neteisingas“. Jos rodo, kad ekranizacija pasirenka vieną interpretaciją iš daugelio galimų.

Filmo pajamos

„The Odyssey“ tapo didžiuliu komerciniu hitu.

Per pirmąjį pasaulinį savaitgalį filmas uždirbo daugiau kaip 260 mln. JAV dolerių.

Po dviejų savaitgalių suma viršijo 600 mln. dolerių, o 2026 m. rugpjūčio pradžioje viešai skelbti duomenys jau rodė daugiau kaip 900 mln. dolerių pasaulinių pajamų.

Šie skaičiai yra datuoti ir keisis, kol filmas rodomas kino teatruose.

Dideles pajamas padėjo pasiekti:

• Christopherio Nolano vardas;
• „Oppenheimer“ sėkmė;
• žinomi aktoriai;
• IMAX 70 mm seansų paklausa;
• beveik universaliai žinoma istorija;
• stiprios profesionalios apžvalgos;
• ribotas panašaus masto istorinių epų skaičius;
• diskusijos socialiniuose tinkluose ir akademinėje aplinkoje.

Kino teatrų pajamų nereikėtų painioti su pelnu. Nuo bendros sumos atskaičiuojamos kino teatrų, gamybos, platinimo, rinkodaros ir kitos išlaidos.

Ar bus „The Odyssey 2“?

Oficialus tęsinys nėra paskelbtas.

Homero poema turi galutinę pabaigą, o Nolan filmas Odisėjo ir Telemacho istorijas užbaigia savarankiškai.

Antikos literatūroje egzistavo vėlesnių pasakojimų apie Odisėjo likimą, įskaitant neišlikusią „Telegoniją“, tačiau filmas jų tiesiogiai neruošia.

Teoriškai galėtų būti kuriami filmai apie:

• Telemacho valdymą;
• kitus Trojos karo herojus;
• „Iliadą“;
• Enejo kelionę;
• atskirą graikų mitologijos istoriją.

Tačiau tai būtų nauji kūriniai, o ne būtina šio filmo tąsa.

Ar verta žiūrėti „The Odyssey“?

Filmas labiausiai tiks žiūrovams, kurie domisi:

• Christopherio Nolano filmais;
• graikų mitologija;
• istoriniais epais;
• praktiniais kino efektais;
• IMAX technologija;
• karo moralinėmis pasekmėmis;
• literatūros ekranizacijomis;
• didelio masto nuotykių kinu.

Filmas gali mažiau patikti žiūrovams, kurie tikisi:

• pažodinės Homero poemos ekranizacijos;
• daug laiko kiekvienai mitinei būtybei;
• aktyviai veikiančio viso graikų dievų panteono;
• lengvo šeimos filmo;
• paprastos chronologinės istorijos;
• trumpo ir greito veiksmo filmo.

Svarbiausi faktai trumpai

• „The Odyssey“ pasirodė 2026 m. liepos 17 dieną.
• Filmą parašė ir režisavo Christopher Nolan.
• Jis paremtas Homero „Odisėja“.
• Matt Damon vaidina Odisėją.
• Anne Hathaway vaidina Penelopę.
• Tom Holland vaidina Telemachą.
• Zendaya vaidina Atėnę.
• Robert Pattinson vaidina Antinoją.
• Charlize Theron vaidina Kalipsę.
• Samantha Morton vaidina Kirkę.
• Filmas trunka 172 minutes.
• Jis neturi scenos po titrų.
• Tai pirmasis filmas, visas nufilmuotas IMAX juostinėmis kameromis.
• Gamyboje panaudota apie 2,1 mln. pėdų kino juostos.
• Filmas gerokai sumažina dievų vaidmenį.
• Nausikaja ir feakai pašalinti.
• Penelopės lovos išbandymas pakeistas karo ženklu.
• Telemachas filmo pabaigoje tampa Itakės karaliumi.
• Odisėjas ir Penelopė išplaukia į savanorišką tremtį.
• Odisėjas filmo pabaigoje nemiršta.

Apibendrinimas

Christopherio Nolano „The Odyssey“ nėra paprastas Homero poemos iliustravimas.

Filmas išsaugo svarbiausią istorijos kryptį: Odisėjas po Trojos karo bando sugrįžti į Itakę ir susiduria su Kiklopu, Kirke, mirusiųjų pasauliu, sirenomis, jūros pabaisomis bei Kalipse.

Tačiau Nolan pakeičia pagrindinį kelionės emocinį centrą. Odisėjo kliūtis nėra vien dievų pyktis. Jį stabdo nesugebėjimas pripažinti, ką padarė Trojoje ir kaip karas pakeitė jo tapatybę.

Trojos arklys iš gudraus karinio plano tampa moraliniu prakeiksmu. Odisėjas laimi karą, bet būtent pergalė sukuria žmogų, kuris du dešimtmečius negali iš tikrųjų sugrįžti namo.

Matt Damon vaidinamas herojus nėra idealus valdovas. Jis protingas, drąsus ir ištvermingas, tačiau kartu išdidus, manipuliuojantis bei atsakingas už daugybę mirčių.

Tom Holland Telemachas atstovauja kartai, kuri turi gyventi su tėvų karų pasekmėmis. Jis paveldi karūną, bet neprivalo paveldėti Odisėjo kaltės ir smurto metodų.

Anne Hathaway Penelopė filme laukia ne tam, kad paprasčiausiai grąžintų senąją tvarką. Finale ji nusprendžia pati palikti Itakę ir kartu su Odisėju pradėti kitokią kelionę.

Didžiausias skirtumas nuo Homero poemos yra pabaiga. Poemoje Odisėjas lieka karaliumi, o Atėnė sustabdo naują konfliktą. Filme valdžia perduodama Telemachui, o Odisėjas priima savanorišką tremtį.

Šis sprendimas pakeičia visą grįžimo prasmę. Sugrįžti namo nereiškia automatiškai susigrąžinti tai, kas buvo palikta. Kartais tikrasis sugrįžimas reikalauja pripažinti, kad namai pasikeitė ir jų nebegalima valdyti taip, kaip anksčiau.

Technine prasme filmas yra vienas ambicingiausių Nolano darbų. Visas kūrinys nufilmuotas IMAX juostinėmis kameromis, naudojant realias vietas, dideles fizines dekoracijas, laivus ir praktinius efektus.

Tačiau didžiausia filmo vertė nėra vien vaizdo dydis. „The Odyssey“ sugrąžina beveik trijų tūkstančių metų senumo istoriją į šiuolaikinę diskusiją apie karą, valdžią, migraciją, atmintį ir žmones, kurie turi gyventi po didvyriškų legendų pabaigos.

Taip pat skaitykite: Keanu Reeves gyvenimo ir kino karjeros istoriją, kaip Jason Statham tapo veiksmo kino žvaigžde, Brendan Fraser sugrįžimą į Holivudą, Holivudo žvaigždes, atsisakiusias milijoninių vaidmenų ir Angelina Jolie karjerą bei garsiausius filmus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Universal Pictures – oficialus „The Odyssey“ filmo puslapis
• Universal Pictures Canada – oficiali santrauka ir pagrindiniai aktoriai
• NBCUniversal – filmo aktoriai, Trojos arklio scena ir IMAX technologija
• NBCUniversal – filmavimo vietos ir gamybos užkulisiai
• IMAX – oficiali filmo trukmė, reitingas ir formatas
• IMAX – „Keighley“ kamera ir 2,1 mln. pėdų kino juostos
• IMAX – kino teatrų ir 70 mm seansų informacija
• IMAX Corporation – pirmojo savaitgalio rezultatai ir gamybos technologija
• Rotten Tomatoes – aktoriai, personažai ir kūrybinė komanda
• Variety – profesionali filmo apžvalga
• RogerEbert.com – filmo struktūros ir mitologinių epizodų apžvalga
• The Guardian – ką Nolan pakeitė, pridėjo ir pašalino
• TheWrap – filmo pabaigos ir „žmonių iš jūros“ paaiškinimas
• Elle – Odisėjo, Penelopės ir Telemacho likimai
• The New Yorker – dievų vaidmens ir ekranizacijos analizė
• Encyclopaedia Britannica – Homero „Odisėjos“ istorinis ir literatūrinis kontekstas
• The Numbers – datuoti kino teatrų pajamų duomenys