Tom Cruise: 10 pavojingiausių triukų, kuriuos aktorius atliko pats

Tom Cruise per kelis dešimtmečius tapo ne tik viena žinomiausių Holivudo žvaigždžių, bet ir aktoriumi, kurio vardas beveik neatsiejamas nuo realiai filmuojamų kaskadinių triukų.

Jis kopė dangoraižio fasadu, laikėsi už kylančio karinio lėktuvo, šoko iš daugiau nei 7 kilometrų aukščio, pats pilotavo sraigtasparnį sudėtingoje gaudynių scenoje, motociklu nulėkė nuo Norvegijos skardžio ir vaikščiojo ant ore skrendančio biplano sparnų.

Dalis šių scenų atrodo taip neįtikėtinai, kad žiūrovai pagrįstai klausia: ar tai tikrai buvo Tom Cruise, ar skaitmeninis efektas ir profesionalus kaskadininkas?

Atsakymas sudėtingesnis nei paprastas „jis viską daro pats“.

Cruise asmeniškai atlieka labai didelę dalį svarbiausių triukų, kuriuose turi būti aiškiai matomas jo veidas. Tačiau tai nėra vieno žmogaus darbas. Už kiekvieno šuolio stovi kaskadininkų koordinatoriai, saugos specialistai, parašiutininkai, pilotai, narai, alpinistai, inžinieriai, medikai ir specialiai scenai sukurtos techninės sistemos.

Todėl tiksliau sakyti: Tom Cruise pats atlieka daugelį pavojingiausių kadre matomų veiksmų, tačiau juos įmanomus padaro profesionali komanda ir ilgas pasirengimas.

Šiame sąraše – 10 įspūdingiausių ir rizikingiausių Tom Cruise triukų, vertinant ne vien tai, kaip jie atrodo ekrane, bet ir aukštį, greitį, fizinę apkrovą, pasirengimo sudėtingumą, avarijos pasekmes bei realius incidentus filmavimo metu.

Svarbu: tai redakcinis, o ne mokslinis pavojingumo reitingas. Skirtingos kaskadinių triukų rūšys negali būti objektyviai palygintos viena formule.

Saugumo pastaba: čia aprašomi profesionaliai suplanuoti kino triukai. Jų nereikėtų bandyti atkartoti savarankiškai.

Tom Cruise triukai: TOP 10 trumpai

Kodėl Tom Cruise pats atlieka tiek daug triukų?

Priežastis nėra vien noras įrodyti drąsą.

Praktiškai atliktas triukas leidžia kamerai rodyti aktoriaus veidą tuo pačiu metu, kai vyksta pats veiksmas.

Žiūrovas mato ne:

• kaskadininko pakaušį;
• greitą montažą;
• skaitmeninį veido pakeitimą;
• kompiuteriu sukurtą žmogaus modelį;
• aktorių, nufilmuotą studijoje prieš žalią ekraną.

Jis mato Tom Cruise realioje aplinkoje.

„Mission: Impossible“ filmų kūrėjai šį principą pavertė franšizės vizitine kortele. Kamera dažnai specialiai statoma taip, kad būtų galima aiškiai atpažinti Cruise veidą.

Tai nereiškia, kad skaitmeniniai efektai nenaudojami. Jie gali būti reikalingi:

• pašalinti saugos trosus;
• paslėpti techninę įrangą;
• sujungti kelis kadrus;
• papildyti aplinką;
• koreguoti saugumo elementus;
• paryškinti veiksmo tęstinumą.

Tačiau pagrindinis fizinis veiksmas daugelyje garsiausių scenų iš tiesų vyksta realybėje.

Ar Tom Cruise tikrai visus triukus atlieka pats?

Ne.

Internete dažnai kartojama frazė, kad Cruise „nenaudoja kaskadininkų“, tačiau ji pernelyg supaprastina kino gamybą.

„Mission: Impossible“ filmuose dirba didelės profesionalių kaskadininkų komandos.

Jų darbas apima:

• triukų projektavimą;
• kritimų testavimą;
• automobilių ir motociklų valdymą;
• kovų choreografiją;
• aktorių dubliavimą dalyje kadrų;
• parašiutų sistemas;
• virvių ir trosų darbus;
• oro transporto saugą;
• vandens saugos operacijas;
• treniruotes.

Stuntų koordinatorius Wade Eastwood yra vienas svarbiausių žmonių, ilgą laiką dirbusių su Cruise. Jo komanda planavo ir prižiūrėjo tokias scenas kaip Airbus A400M, povandeninis „Rogue Nation“ epizodas, HALO šuolis, sraigtasparnio gaudynės bei motociklo šuolis.

Taigi „Cruise atliko pats“ šiame straipsnyje reiškia, kad pagrindiniame filme naudojamame veiksme fiziškai dalyvauja pats aktorius, o ne kad jis scenoje buvo vienas ir be profesionalios saugos komandos.

10. Kopimas į uolą – „Mission: Impossible II“

2000 m. „Mission: Impossible II“ prasideda vaizdu, kuris tuomet atrodė visiškai netipiškas didžiajai Holivudo žvaigždei.

Ethan Hunt vienas kopia raudonomis Jutos uolomis.

Scena buvo filmuojama Dead Horse Point apylinkėse. Režisierius John Woo vėliau pasakojo, kad Cruise atkakliai norėjo reikšmingą scenos dalį atlikti pats.

Ekrane Hunt atrodo lyg kopiantis be jokios apsaugos, tačiau filmavimo metu buvo naudojamos saugos sistemos ir profesionalių alpinistų pagalba.

Tai svarbus skirtumas.

Vadinimas „free solo“ dažnai vartojamas apibūdinant ekrane matomą vaizdą, bet profesionalus kino filmavimas nėra tas pats, kas tikras kopimas be jokios saugos.

Kuo scena pavojinga?

Net turint apsaugą, kritimas ant stačios uolos gali baigtis:

• atsitrenkimu į akmenis;
• peties ar riešo trauma;
• virvės smūgiu;
• nekontroliuojamu kūno pasisukimu;
• galvos trauma.

Viena garsiausių akimirkų – Cruise šuolis nuo vienos uolos dalies prie kitos ir pozicija, kai jis trumpam išsilaiko itin plačiai išskėstomis rankomis.

Ši scena svarbi ne vien kaip pavojingas epizodas.

Ji suformavo formulę, kuri vėliau taps visos serijos pagrindu: kiekviename naujame filme žiūrovas laukia ne tik istorijos, bet ir klausimo – ką Tom Cruise šį kartą padarė iš tikrųjų?

9. Šuolis tarp pastatų, kuris baigėsi lūžiu – „Fallout“

Keista, tačiau vienintelė garsiausia rimta Cruise trauma „Mission: Impossible“ filmavimuose įvyko ne šokant iš 7 kilometrų aukščio ir ne skrendant sraigtasparniu.

Ji įvyko atliekant iš pirmo žvilgsnio daug paprastesnį šuolį.

2017 m. Londone filmuojant „Mission: Impossible – Fallout“, Cruise turėjo nuo vieno pastato stogo peršokti prie kito.

Pagal scenos planą jis neturėjo idealiai nusileisti ant stogo. Ethan turėjo atsitrenkti į pastato kraštą ir užsikabinti rankomis.

Problema buvo Cruise pėda.

Ji stipriai atsitrenkė į sieną ir čiurna lūžo.

Aktorius iš karto suprato, kad patyrė traumą, tačiau užlipo ant stogo ir nubėgo toliau, kad kadras būtų užbaigtas.

Būtent šis dublys pateko į filmą.

Kodėl šį triuką įtraukėme į TOP 10?

Ne dėl didžiausio aukščio.

Jis čia todėl, kad puikiai parodo vieną svarbiausių kaskadinio darbo principų: kartais pavojingiausias yra ne pats įspūdingiausias triukas.

Net daug kartų repetuotoje scenoje gali pakakti kelių centimetrų skirtumo.

Trauma taip pat realiai sustabdė filmo gamybą, kol Cruise galėjo sugrįžti į filmavimą.

8. Daugiau nei šešios minutės nekvėpuojant – „Rogue Nation“

2015 m. „Mission: Impossible – Rogue Nation“ turi povandeninę seką, kurioje Ethan Hunt turi patekti į sudėtingą duomenų saugyklą.

Kūrėjai norėjo ilgų kadrų, kuriuose žiūrovas nuolat matytų Cruise po vandeniu.

Problema paprasta: aktorius negali slapta kvėpuoti per įprastą nardymo įrangą, jei kamera turi aiškiai matyti jo veidą.

Cruise pradėjo specialias laisvojo nardymo treniruotes.

Jis vėliau teigė, kad filmavimo metu atlikdavo maždaug 6–6,5 minutės kvėpavimo sulaikymus.

Kodėl tai pavojinga?

Ilgas kvėpavimo sulaikymas be tinkamo pasirengimo gali sukelti:

• hipoksiją;
• orientacijos praradimą;
• nekontroliuojamus raumenų susitraukimus;
• sąmonės praradimą;
• skendimą.

Todėl tokios scenos filmuojamos su saugos narais ir specialistais, pasiruošusiais nedelsiant įsikišti.

Cruise argumentavo, kad specialiai išmokęs ramiai išbūti po vandeniu jis galėjo saugiau atlikti ilgus kadrus, nes nereikėjo staiga panikuoti dėl oro.

Vis dėlto šios treniruotės nėra metodas, kurį reikėtų kopijuoti savarankiškai.

7. Burj Khalifa – „Ghost Protocol“

2011 m. pasirodęs „Mission: Impossible – Ghost Protocol“ pakeitė franšizės santykį su praktiniais triukais.

Ethan Hunt turi išlipti pro Burj Khalifa langą ir judėti stikliniu pastato fasadu.

Burj Khalifa yra maždaug 828 metrų aukščio ir iki šiol išlieka aukščiausiu užbaigtu pastatu pasaulyje.

Cruise realiai filmavosi jo išorėje.

Žinoma, jis nebuvo paliktas be apsaugos.

Aktorius buvo pritvirtintas prie specialios saugos sistemos, o filmavimo grupė turėjo spręsti sudėtingus klausimus:

• kur galima tvirtinti lynus;
• kaip atidaryti arba pašalinti langų dalis;
• kaip filmuoti IMAX kameromis;
• kaip apsaugoti Cruise nuo nekontroliuojamo smūgio į stiklą;
• kaip suvaldyti vėją dideliame aukštyje;
• kaip vėliau skaitmeniniu būdu pašalinti apsaugos sistemas iš kadro.

Kas iš tikrųjų vyksta garsiojoje scenoje?

Filme Ethan naudoja tariamai prie stiklo prilimpančias pirštines.

Realybėje svarbiausias saugos elementas buvo trosai.

Cruise ne tik judėjo fasadu. Jis:

• bėgo stiklu;
• kabojo horizontaliai;
• atsispirdavo nuo pastato;
• nusileisdavo žemyn;
• atliko didelės amplitudės švytuoklės tipo judesius.

Milžiniškas aukštis reiškė, kad net ir su saugos lynu klaida galėjo baigtis stipriu smūgiu į pastato fasadą.

Būtent Burj Khalifa scena galutinai pavertė Cruise kaskadinius triukus atskira „Mission: Impossible“ rinkodaros dalimi.

6. Prisirišęs prie kylančio Airbus A400M – „Rogue Nation“

Kaip pranokti aukščiausio pasaulio dangoraižio sceną?

„Rogue Nation“ atsakymas buvo paprastas: pritvirtinti Tom Cruise prie tikro kylančio lėktuvo.

Filmo pradžioje Ethan Hunt laikosi už Airbus A400M karinio transporto orlaivio durų.

Lėktuvas:

1. pradeda važiuoti kilimo taku;
2. įsibėgėja;
3. pakyla;
4. toliau kyla su Cruise išorėje.

Cruise buvo pritvirtintas specialia saugos sistema, tačiau tai nepašalino visų rizikų.

Pavojingiausia buvo ne nukristi

Christopher McQuarrie ir triukų komanda yra aiškinę, kad viena didžiausių problemų buvo veiksniai, kurių negalima visiškai kontroliuoti.

Pavyzdžiui:

• paukščio smūgis;
• akmuo ar kita dalelė nuo kilimo tako;
• oro srautas;
• lėktuvo vibracija;
• variklių išmetamosios dujos;
• nedidelė techninė problema, kuri įprastam keleiviui būtų nereikšminga.

Objektas, pataikantis į žmogų tokiu greičiu, gali tapti pavojingas net tada, kai aktorius saugiai pritvirtintas.

Kiek kartų jis tai padarė?

Cruise CinemaCon renginyje pasakojo, kad stuntą atliko aštuonis kartus.

Lėktuvas pakildavo iki maždaug 5 000 pėdų, arba apie 1,5 kilometro aukščio.

Filmavimo komanda taip pat turėjo sukurti specialius sprendimus aktoriaus akims apsaugoti nuo stipraus oro srauto ir smulkių dalelių.

5. HALO šuolis iš 25 000 pėdų – „Fallout“

HALO reiškia High Altitude, Low Opening – šuolį iš didelio aukščio, kai parašiutas atidaromas palyginti žemai.

Tokia technika kilo iš karinių operacijų.

„Mission: Impossible – Fallout“ kūrėjai norėjo nufilmuoti ne paprastą parašiuto šuolį, o ilgą kadrą, kuriame aiškiai matyti Cruise veidas.

Jis iššoko iš lėktuvo maždaug 25 000 pėdų, arba apie 7,6 kilometro aukštyje.

Kodėl reikalingas deguonis?

Tokiame aukštyje atmosferos slėgis ir deguonies prieinamumas jau gerokai mažesni nei prie žemės.

Filmavimo komanda todėl turėjo:

• naudoti papildomą deguonį;
• sukurti specialų šalmą;
• apšviesti Cruise veidą šalmo viduje;
• koordinuoti kamerą laisvo kritimo metu;
• kontroliuoti aukštį;
• tiksliai apskaičiuoti parašiuto išskleidimą.

Kiek šuolių prireikė?

Repeticijų ir filmavimo metu Cruise bei komanda atliko daugybę šuolių. Viešai nurodyta, kad su scenos parengimu susijęs skaičius siekė 106 šuolius.

Tikslas buvo gauti kelis tinkamus dublius.

Dar viena problema – šviesa.

Scena turėjo atrodyti vykstanti prieblandoje, todėl kiekvieną dieną tinkamas natūralios šviesos langas truko vos kelias minutes.

Jeigu kadras nepavykdavo, komandai tekdavo laukti kitos dienos.

Kodėl tai nebuvo paprastas profesionalaus parašiutininko šuolis?

Cruise turėjo vienu metu:

• valdyti kūno padėtį;
• išlaikyti tinkamą atstumą nuo kameros operatoriaus;
• vaidinti sceną;
• kontroliuoti aukštį;
• sekti partnerio poziciją;
• laiku išskleisti parašiutą.

Kamera buvo labai arti jo veido. Per didelis atstumas reikštų netinkamą kadrą, per mažas – susidūrimo riziką.

4. Tom Cruise pats pilotuoja sraigtasparnį – „Fallout“

Vienas techniškai sudėtingiausių Cruise triukų nėra šuolis.

Tai pilotavimas.

„Fallout“ finale Ethan Hunt pavagia sraigtasparnį ir pradeda oro gaudynes kalnuose.

Daugelyje kino filmų aktorius tokioje scenoje:

• sėdėtų dekoracijoje;
• būtų filmuojamas studijoje;
• skristų su už kadro esančiu profesionaliu pilotu;
• arba jo kabina būtų prijungta prie specialios platformos.

Šiuo atveju Cruise išmoko pilotuoti sraigtasparnį tokiu lygiu, kad galėtų pats atlikti reikalingus manevrus.

Kiek jis treniravosi?

Prieš sceną Cruise intensyviai treniravosi maždaug tris mėnesius Airbus mokymo centre Teksase.

Jam reikėjo išmokti ne vien stabiliai skristi.

Filmavimui buvo reikalingi sudėtingi manevrai, įskaitant spiralinį, smarkiai žemėjantį posūkį.

Kodėl sraigtasparnis toks sudėtingas?

Pilotas vienu metu valdo:

• ciklinę svirtį;
• kolektyvinį valdymą;
• pedalus;
• variklio ir rotoriaus parametrus;
• aukštį;
• greitį;
• erdvinę padėtį.

Pakeitus vieną valdymo elementą, dažnai reikia koreguoti kitus.

Filmuojant Cruise taip pat turėjo nepamiršti kameros pozicijų ir vaidybos.

Kabinos kameros buvo išdėstytos taip, kad žiūrovas galėtų pamatyti, jog sraigtasparnį iš tikrųjų valdo jis.

Šis triukas išsiskiria tuo, kad reikalavo ne vien drąsos ir fizinio pasirengimo, bet ir realios profesionalios techninės kompetencijos.

3. Motociklu nuo skardžio ir tiesiai į BASE šuolį – „Dead Reckoning“

Prieš 2023 m. „Mission: Impossible – Dead Reckoning Part One“ premjerą Paramount išplatino užkulisių vaizdo įrašą, kurio antraštėje scena pavadinta „didžiausiu triuku kino istorijoje“.

Rinkodaros formuluotė, žinoma, nėra objektyvus pasaulio rekordas.

Tačiau paties triuko sudėtingumas nekelia daug abejonių.

Scena buvo filmuojama Norvegijoje.

Cruise:

1. motociklu įsibėgėja specialia rampa;
2. važiuoja tiesiai už skardžio krašto;
3. ore atsiskiria nuo motociklo;
4. stabilizuoja kūną;
5. pereina į BASE šuolio poziciją;
6. išskleidžia parašiutą;
7. nusileidžia žemiau esančiame slėnyje.

Kodėl šis triukas ypač sudėtingas?

Jis jungia dvi skirtingas disciplinas.

Net tobulai valdantis motociklą žmogus nebūtinai yra profesionalus BASE parašiutininkas.

Ir atvirkščiai.

Cruise turėjo išmokti tiksliai suderinti:

• motociklo greitį;
• važiavimo trajektoriją;
• nušokimo nuo motociklo momentą;
• kūno padėtį laisvo kritimo metu;
• atstumą nuo motociklo;
• parašiuto atidarymo aukštį.

Jeigu motociklas ir žmogus ore susidurtų, pasekmės galėtų būti katastrofiškos.

Daugiau nei 500 parašiutinių šuolių

Pasiruošimas buvo milžiniškas.

Stuntų koordinatorius Wade Eastwood nurodė, kad Cruise:

• atliko daugiau kaip 500 parašiutinių šuolių;
• kai kuriomis dienomis atlikdavo apie 30 šuolių;
• atliko daugiau kaip 13 000 motociklo treniruočių šuolių.

Komanda naudojo GPS ir įvairius matavimus, kad galėtų numatyti, kurioje erdvės vietoje Cruise atsidurs nulėkęs nuo rampos.

Šeši šuoliai nuo tikro skardžio

Atėjus filmavimo dienai, aktorius galutinį motociklo šuolį nuo skardžio atliko ne vieną kartą.

Jis jį pakartojo šešis kartus.

Tai viena geriausių iliustracijų, kuo skiriasi kino triukas nuo vienkartinio ekstremalaus sporto pasiekimo.

Neužtenka išgyventi vieną sėkmingą šuolį.

Reikia sugebėti jį pakankamai tiksliai pakartoti, kad režisierius, operatoriai ir montuotojai gautų reikiamą kino medžiagą.

2. Povandeninė „Sevastopol“ scena – „The Final Reckoning“

2025 m. „Mission: Impossible – The Final Reckoning“ dar kartą sugrąžino Cruise po vandeniu, tačiau sąlygos buvo visiškai kitokios nei „Rogue Nation“.

Ethan Hunt turi patekti į nuskendusį „Sevastopol“ povandeninį laivą.

Filmavimo komanda sukūrė milžinišką vandens rezervuarą ir specialią povandeninio laivo dekoraciją, kuri galėjo keisti padėtį.

Taip objektai, nuolaužos ir pats Cruise galėjo būti metami skirtingomis kryptimis, imituojant nestabilų nuskendusio laivo vidų.

Kodėl jis negalėjo naudoti įprasto naro kandiklio?

Kamera turėjo aiškiai matyti Ethan Hunt veidą.

Todėl buvo sukurta speciali kvėpavimo sistema.

Cruise yra pasakojęs, kad jo naudojamoje įrangoje palaipsniui kaupėsi iškvėptas anglies dioksidas.

Dėl to vienos sesijos laikas buvo ribojamas.

Kas yra pavojinga didėjant CO₂ kiekiui?

Didėjanti anglies dioksido koncentracija gali sukelti:

• stiprų norą kvėpuoti;
• galvos skausmą;
• silpnumą;
• koordinacijos problemas;
• sumaištį;
• sąmonės praradimo riziką.

Todėl filmavimo metu veikė saugos narai, laikmačiai ir specialistų komanda.

Science Friday kalbintas Wade Eastwood pabrėžė, kad tokioje scenoje komanda nuolat seka laiką ir yra pasirengusi nedelsiant reaguoti.

Kodėl šį triuką vertiname aukščiau už ankstesnę povandeninę sceną?

„Rogue Nation“ daugiausia buvo kvėpavimo sulaikymo ir judėjimo po vandeniu išbandymas.

„Final Reckoning“ papildomai turėjo:

• specialią kvėpavimo sistemą;
• CO₂ kaupimosi problemą;
• sunkų kostiumą;
• povandeninio laivo dekoraciją;
• judančius ir krentančius objektus;
• orientacijos praradimo riziką;
• nuolat besikeičiančią kūno padėtį.

Vandenyje net paprastas orientacijos praradimas gali tapti kritine problema daug greičiau nei sausumoje.

1. Ant skrendančio biplano sparnų – „The Final Reckoning“

Pirmąją vietą šiame reitinge užima paskutinės „Mission: Impossible“ dalies oro scena.

Ji nėra vien „kabėjimas ant lėktuvo“, kurį Cruise jau buvo atlikęs „Rogue Nation“.

„The Final Reckoning“ jis juda ant senovinio biplano, skrendančio dideliu greičiu, ir atlieka sudėtingus perėjimus tarp orlaivio dalių.

Dalis scenos filmuota virš Pietų Afrikos.

Greitis viršijo 120 mylių per valandą

Viešuose filmo užkulisiuose nurodyta, kad lėktuvas skrido didesniu nei 120 mylių per valandą, arba maždaug 190 km/h greičiu.

Tokiu greičiu žmogus nepatiria tiesiog „stipraus vėjo“.

Oro srautas:

• stipriai apkrauna kaklą;
• apsunkina kvėpavimą;
• apsunkina akių atmerkimą;
• greitai nuvargina rankų ir liemens raumenis;
• gali pakeisti žmogaus kūno padėtį;
• paverčia paprastą judesį fiziškai sudėtingu.

Prie to prisideda propelerio sukuriamas turbulentinis oro srautas.

Filmuojant iškilo reali problema

2025 m. Kanų kino festivalyje Christopher McQuarrie pasakojo apie vieną ypač įtemptą filmavimo momentą.

Cruise taip ilgai dirbo ant lėktuvo, kad fiziškai išseko.

Jis gulėjo ant sparno, o iš kito orlaivio stebėjusi komanda negalėjo iš karto suprasti, ar aktorius yra sąmoningas.

Tuo metu pilotas pranešė, kad lėktuvui liko labai mažai degalų.

Lėktuvo nebuvo galima normaliai nutupdyti, kol Cruise tebebuvo išorėje.

Galiausiai aktorius:

1. atsikėlė;
2. prisitraukė prie kabinos;
3. įkišo galvą į jos vidų;
4. atgavo normalesnį kvėpavimą;
5. sugrįžo į orlaivio vidų.

Būtent šis incidentas ir labai maža klaidos tolerancija suteikia biplano scenai pirmą vietą mūsų sąraše.

Kuo A400M triukas skyrėsi nuo biplano?

Kuris Tom Cruise triukas buvo pavojingiausias pagal patį filmą kūrusią komandą?

Vieno nekintamo atsakymo nėra.

Kurdami „Dead Reckoning“, Cruise ir Christopher McQuarrie motociklo BASE šuolį vadino pavojingiausiu, kurį iki tol buvo bandę atlikti.

Vėliau atsirado „The Final Reckoning“ lėktuvo ir povandeninės scenos.

Tai rodo pačios franšizės principą: kiekvienas naujas filmas bandė surasti kitą problemą.

Pavojus augo ne visada vien aukščiu.

Kiek Tom Cruise treniruojasi prieš triukus?

Nėra vienos standartinės treniruočių programos.

Jis mokosi konkretaus gebėjimo, kurio reikalauja filmas.

Per skirtingus projektus Cruise treniravosi:

• alpinizmo;
• laisvojo nardymo;
• parašiutizmo;
• BASE šuolių;
• motokroso;
• sraigtasparnio pilotavimo;
• lėktuvų pilotavimo;
• aukštuminio darbo;
• kovinės choreografijos;
• automobilių vairavimo.

Motociklo šuolis yra ryškiausias kiekybinis pavyzdys: daugiau nei 500 parašiutinių šuolių ir daugiau nei 13 000 motociklo treniruočių šuolių.

Sraigtasparnio scenai reikėjo kelių mėnesių intensyvių specializuotų mokymų.

Toks pasirengimas parodo, kodėl Cruise triukai neturėtų būti apibūdinami tiesiog kaip spontaniškas rizikavimas.

Jie kuriami kaip sudėtingi techniniai projektai.

Kodėl ilgos treniruotės nepanaikina rizikos?

Treniruotės mažina nežinomybę, tačiau negali pašalinti fizikos.

Net geriausiai pasirengęs žmogus negali panaikinti:

• vėjo gūsio;
• techninio gedimo;
• paukščio skrydžio;
• smulkaus objekto kilimo take;
• netikėto raumenų nuovargio;
• parašiuto gedimo;
• nedidelės trajektorijos klaidos;
• žmogaus organizmo reakcijos į deguonies trūkumą.

Todėl profesionali triukų komanda planuoja ir scenarijų, ką daryti, jeigu kažkas nepavyks.

Kokios realios traumos yra žinomos?

Garsiausia – „Fallout“ filmavimo metu lūžusi čiurna.

Cruise taip pat yra pasakojęs apie skausmingas ankstesnių filmavimų traumas ir didelį fizinį krūvį, tačiau internete galima rasti daug nepatvirtintų istorijų.

Todėl patikimiausia atskirti:

• paties Cruise viešai aptartas traumas;
• filmavimo komandos patvirtintus incidentus;
• anoniminius interneto teiginius.

Čiurnos lūžis yra ypač gerai dokumentuotas, nes pats aktorius vėliau televizijos laidoje rodė sulėtintą filmavimo medžiagą ir paaiškino, kaip įvyko trauma.

Ar „Top Gun: Maverick“ Tom Cruise pats pilotavo naikintuvą?

Tai vienas dažniausių mitų apie Cruise triukus.

„Top Gun: Maverick“ aktoriai iš tiesų buvo filmuojami realiai skrendančiuose naikintuvuose ir patyrė tikras G jėgas.

Tačiau Tom Cruise nepilotavo JAV karinio F/A-18 pagrindinėse naikintuvo scenose.

Lėktuvus valdė JAV karinio jūrų laivyno pilotai.

Aktoriai sėdėjo kabinose ir turėjo:

• patys įjungti kameras;
• vaidinti realių G jėgų sąlygomis;
• atsiminti scenos tekstą;
• išlaikyti kūno kontrolę;
• kartoti skrydžius.

Cruise yra patyręs pilotas ir filme pats pilotavo kitų tipų orlaivius, tačiau teiginys „Tom Cruise pats skraidino F/A-18“ būtų netikslus.

Šis faktų atskyrimas svarbus todėl, kad gera kino istorija netampa mažiau įspūdinga vien dėl to, kad jos nereikia perdėti.

Kodėl praktiniai triukai atrodo kitaip nei CGI?

Žmogaus akis labai gerai pastebi sudėtingus realybės elementus, net jei žiūrovas sąmoningai jų neanalizuoja.

Realioje scenoje vienu metu natūraliai veikia:

• gravitacija;
• inercija;
• vėjas;
• drabužių judėjimas;
• saulės šviesa;
• šešėliai;
• kameros vibracija;
• aktoriaus mikroreakcijos.

Visa tai galima atkurti skaitmeniniu būdu, tačiau reikia daug darbo.

Kai Cruise realiai kabo ant lėktuvo, jo:

• veido oda reaguoja į oro srautą;
• kostiumas juda tikro vėjo kryptimi;
• kūnas realiai kovoja su pasipriešinimu;
• akys reaguoja į aplinką;
• kamera fiksuoja tikrą atstumą iki žemės.

Tai suteikia scenai vizualinės informacijos, kurios žiūrovas galbūt sąmoningai nepastebi, bet jaučia.

Ar realūs triukai automatiškai reiškia geresnį filmą?

Ne.

Įspūdingas triukas negali pakeisti:

• gero scenarijaus;
• įdomių personažų;
• aiškios motyvacijos;
• gero montažo;
• emocinės įtampos.

Geriausios „Mission: Impossible“ scenos veikia todėl, kad triukas turi konkretų tikslą.

Pavyzdžiui:

• Burj Khalifa nėra vien lipimas – Hunt turi patekti į kitą viešbučio kambarį;
• HALO nėra vien šuolis – komanda turi nepastebėta patekti į konkrečią teritoriją;
• motociklo šuolis nėra sporto demonstracija – Ethan turi pasiekti važiuojantį traukinį;
• povandeninis nėrimas nėra rekordas – Hunt turi pasiekti misijai reikalingą objektą.

Tai svarbi priežastis, kodėl praktiniai triukai serijoje dažniausiai integruojami į istoriją, o ne rodomi kaip atskira sporto demonstracija.

Tom Cruise ir kaskadininkų komandos indėlis

Kalbant apie Cruise triukus lengva sukurti įspūdį, kad visa filmavimo komanda tiesiog stebi, kaip aktorius rizikuoja gyvybe.

Realybė priešinga.

Kiekvienam dideliam triukui reikalingi specialistai.

BASE šuolis

Reikėjo motociklininkų, parašiutininkų, BASE šuolininkų, inžinierių ir telemetrijos specialistų.

HALO

Reikėjo aukštuminio parašiutizmo specialistų, piloto, deguonies sistemų kūrėjų ir laisvo kritimo kamerų operatoriaus.

A400M

Reikėjo pilotų, orlaivio specialistų, saugos sistemų, kamerų inžinierių ir akių apsaugos sprendimų.

Povandeninės scenos

Reikėjo saugos narų, kvėpavimo specialistų, dekoracijų inžinierių, medikų ir laiko kontrolės.

Sraigtasparnio gaudynės

Reikėjo skrydžių koordinatorių, pilotų, aviacijos institucijų leidimų ir kamerų sistemų.

Todėl Cruise pasiekimai neturėtų nustelbti žmonių, kurių profesinis darbas leidžia tuos triukus atlikti kontroliuojamai.

Kaip Tom Cruise pakeitė „Mission: Impossible“ filmus?

Pirmasis 1996 m. „Mission: Impossible“ buvo labiau šnipų trileris nei ekstremalių triukų demonstracija.

Jame taip pat buvo realių fizinių scenų, tačiau dabartinė formulė dar nebuvo susiformavusi.

Po „Mission: Impossible II“ kiekviena karta vis labiau siejo filmus su vienu centriniu praktiniu triuku.

Kuris Tom Cruise triukas atrodo pavojingesnis, nei buvo iš tikrųjų?

„Pavojingesnis, nei buvo“ nereiškia „saugus“.

Geras pavyzdys – Burj Khalifa.

Ekrane atrodo, kad Ethan laikosi vien futuristinėmis pirštinėmis.

Realybėje Cruise buvo pritvirtintas saugos sistema.

Todėl žiūrovui pateikiamas absoliutaus kritimo pavojus, nors profesionali komanda buvo sukūrusi atsarginę apsaugą.

Panašiai ir A400M scenoje Cruise nebuvo tiesiog pirštais įsikibęs į duris. Jis buvo fiziškai pritvirtintas prie lėktuvo.

Tačiau apsauga nesunaikino visų rizikų.

Šie pavyzdžiai padeda išvengti dviejų kraštutinumų:

• neteisingo teiginio, kad „viskas buvo CGI“;
• neteisingo teiginio, kad Cruise sąmoningai filmavosi be jokios apsaugos.

O kuris triukas pavojingesnis, nei atrodo?

Vienas geriausių pavyzdžių – sraigtasparnis.

Žiūrovui tai gali atrodyti kaip tiesiog dar viena oro gaudynių scena.

Tačiau sraigtasparnio pilotavimas reikalauja nuolatinės koordinacijos, o sudėtingas spiralinio leidimosi manevras palieka daug mažesnę klaidos toleranciją nei paprastas skrydis.

Panašiai „Rogue Nation“ povandeninė scena vizualiai nėra tokia didinga kaip Burj Khalifa, tačiau žmogaus organizmui ilgas kvėpavimo sulaikymas yra rimtas fiziologinis išbandymas.

Ar Cruise triukai yra tik rinkodaros priemonė?

Jie tikrai tapo rinkodaros dalimi.

Studija reguliariai prieš filmų premjeras publikuoja išsamius užkulisių vaizdo įrašus, kuriuose parodoma:

• treniruotė;
• testavimas;
• triuko planas;
• filmavimo diena;
• režisieriaus reakcija;
• galutinis kadras.

Tai labai efektyvi reklama, nes užkulisių istorija pati tampa pramoga.

Tačiau triukai nėra sugalvojami vien reklamai.

Jie yra ir kūrybinė franšizės tapatybės dalis.

„Mission: Impossible“ konkuruoja su filmais, kurie gali skaitmeniniu būdu parodyti beveik bet ką. Cruise ir jo komanda pasirinko kitą diferenciacijos būdą: parodyti veiksmą, kuriame žiūrovas supranta, kad bent pagrindinis fizinis elementas iš tiesų įvyko.

Kas yra svarbiau – drąsa ar pasirengimas?

Profesionaliame kaskadiniame darbe vien drąsa nėra pranašumas.

Žmogus, kuris nejaučia rizikos ir nėra pasirengęs, gali būti pavojingesnis sau ir visai komandai.

Cruise triukų metodas grindžiamas:

1. idėja;
2. techniniu įvertinimu;
3. specialistų parinkimu;
4. mėnesių arba metų treniruotėmis;
5. kontroliuojamomis repeticijomis;
6. duomenų rinkimu;
7. atsarginėmis procedūromis;
8. tik tada – tikru filmavimu.

Motociklo šuolis geriausiai parodo šį principą.

Filme jis trunka kelias sekundes.

Pasiruošimas truko mėnesius ir apėmė tūkstančius pakartojimų.

Ar Tom Cruise tęs pavojingus triukus?

„The Final Reckoning“ užbaigė vieną labai ilgą Ethan Hunt istorijos etapą, tačiau Cruise nėra paskelbęs, kad apskritai atsisako veiksmo kino arba praktinių triukų.

Jo karjera rodo, kad naujus fizinius gebėjimus jis vertina kaip kino kūrimo įrankį.

Todėl tikėtina, kad net ir už „Mission: Impossible“ ribų realiai filmuojamas veiksmas išliks svarbi jo projektų dalis.

Tačiau amžius natūraliai keičia rizikos ir pasirengimo santykį. Kuo sudėtingesnis triukas, tuo daugiau atsakomybės tenka ne vien aktoriui, bet ir visai gamybos komandai.

Kodėl Tom Cruise triukai tapo tokia svarbia jo reputacijos dalimi?

Cruise karjera prasidėjo gerokai anksčiau, nei jis tapo ekstremalių triukų simboliu.

Jis vaidino dramose, romantiniuose filmuose, karinėse juostose ir tokiuose kritikų vertintuose darbuose kaip „Rain Man“, „Born on the Fourth of July“, „A Few Good Men“, „Jerry Maguire“, „Eyes Wide Shut“ bei „Magnolia“.

Tačiau XXI amžiuje jo viešas kino įvaizdis vis labiau susiliejo su praktinio veiksmo idėja.

Tai išskiria jį iš dalies šiuolaikinių kino žvaigždžių.

Jo filmo reklaminė kampanija gali būti paremta ne vien klausimu „apie ką filmas?“, bet ir:

„Kaip jie iš tikrųjų nufilmavo tą sceną?“

Panašiai skirtingais būdais savo fizinį ir veiksmo kino įvaizdį kūrė ir kitos Holivudo žvaigždės. OptiBuzz taip pat yra apžvelgęs Angelina Jolie karjerą ir jos kelią nuo draminių vaidmenų iki veiksmo filmų.

O aktoriaus viešo įvaizdžio ir realaus žmogaus atskyrimas ypač svarbus garsenybių turinyje. Tai matyti ir OptiBuzz straipsnyje apie Amber Heard karjerą bei viešo įvaizdžio pokyčius.

10 Tom Cruise triukų – svarbiausi skaičiai

Apibendrinimas

Tom Cruise triukų istorija nėra vien pasakojimas apie aktorių, kuris nebijo aukščio.

Tai istorija apie tai, kaip kino žvaigždė praktišką kaskadinį darbą pavertė viena svarbiausių savo kūrybinio prekės ženklo dalių.

„Mission: Impossible II“ uolos parodė pirmą aiškų norą kamerai demonstruoti realų fizinį pavojų.

Burj Khalifa perkėlė šį principą į visiškai kitą mastą.

Airbus A400M pridėjo realų skrydį.

„Rogue Nation“ povandeninė scena parodė, kad išbandymas gali būti ne vien aukštis, bet ir žmogaus fiziologija.

„Fallout“ HALO šuolis sujungė aukštuminį parašiutizmą su itin sudėtingu filmavimu, o sraigtasparnio scena privertė Cruise įgyti realius pilotavimo gebėjimus.

„Dead Reckoning“ motociklo šuolis nuo skardžio tapo bene aiškiausiu pasiruošimo masto pavyzdžiu: šimtai parašiutinių šuolių, tūkstančiai motociklo treniruočių ir šeši galutiniai bandymai tikroje vietoje.

„The Final Reckoning“ dar kartą pakeitė ribą. Povandeninis „Sevastopol“ ir darbas ant ore skrendančių biplanų pareikalavo ne tik technikos, bet ir labai didelės fizinės ištvermės.

Vis dėlto svarbiausias faktas dažnai pasimeta sensacingose antraštėse.

Tom Cruise nėra vienišas žmogus, spontaniškai rizikuojantis filmavimo aikštelėje.

Už jo stovi vienos stipriausių kino industrijos kaskadininkų, aviacijos, nardymo, alpinizmo, inžinerijos ir saugos komandų.

Būtent jų pasirengimas leidžia paversti pavojingą idėją pakartojamu kino kadru.

Ir galbūt dėl to geriausios Cruise scenos veikia taip įtikinamai: žiūrovas žino, kad ekrane matomas Ethan Hunt yra išgalvotas personažas, tačiau gravitacija, vėjas, vanduo ir ore skrendantis lėktuvas – visiškai tikri.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Paramount – „Ghost Protocol“ ir Burj Khalifa scena
• Paramount – „Rogue Nation“ A400M, povandeninė scena ir kiti triukai
• Paramount – „Mission: Impossible – Fallout“ užkulisių informacija
• Paramount+ – oficialus „Dead Reckoning“ motociklo triuko užkulisių vaizdo įrašas
• CBS News – daugiau nei 500 parašiutinių ir 13 000 motociklo treniruočių šuolių
• Associated Press / CBS – Airbus A400M triukas ir aštuoni pakilimai
• WIRED – Cruise sraigtasparnio pilotavimo mokymai
• Vanity Fair – 25 000 pėdų HALO šuolio filmavimas
• Vanity Fair – Cruise čiurnos lūžis filmuojant „Fallout“
• TheWrap – „Rogue Nation“ kvėpavimo sulaikymo treniruotės
• British Film Institute – „Mission: Impossible“ triukų analizė
• BFI – John Woo apie Tom Cruise ir „Mission: Impossible II“ uolų sceną
• CTBUH / The Skyscraper Center – oficialus 828 m Burj Khalifa aukštis
• Science Friday – Wade Eastwood apie „Final Reckoning“ povandeninės scenos saugą
• The Guardian – Christopher McQuarrie apie biplano filmavimą ir Cruise fizinį išsekimą
• People – „The Final Reckoning“ biplano ir povandeninių triukų užkulisiai